Translation of culture-specific items’ into Lithuanian: “One Hundred Years of Solitude” by Gabriel García Márquez

Lietuvoje sparčiai augant susidomėjimui ispanakalbių šalių kultūra, gausėja šių kultūrų grožinės literatūros vertimų, todėl, siekiant gerinti vertimų kokybę, svarbu tirti vertimus iš ispanų į lietuvių kalbą ir atvirkščiai. Vienas iš sunkiausių vertimo aspektų yra kultūros realijos, perteikiančios tam tikros šalies arba tautos kultūrinį savitumą. Gabrielio García’os Márquezo romane „Šimtas metų vienatvės“ gausu Lotynų Amerikos kultūrą atspindinčių kultūros realijų, kurias išversti galėjo būti sunku. Šio straipsnio tikslas – išnagrinėti ir palyginti kultūros realijų vertimo iš ispanų į lietuvių kalbą strategijas, kuriomis, versdama romaną „Šimtas metų vienatvės“, 1972 m. rėmėsi Elena Treinienė, o 2017 m. – Valdas V. Petrauskas. Prieš imantis praktinės analizės, aptariamos „kultūrinių reikšmių“ ir „kultūros realijų“ sąvokos, apžvelgiamos kultūros realijų klasifikacijos pagal vertimo tyrėjų Eugene’o Nidos, Peterio Newmarko, Sergejaus Vlahovo, Sidero Florino ir Lauros Santamaria’os Guinot pasiūlytas klasifikacijas. Taip pat analizuojamos kultūros realijų vertimo strategijos remiantis Amparos Hurtado Albir, Eirlyso Davieso, Georgeso L. Bastino ir Pekko Kujamäkio darbais. Suskaičiavus ir suklasifikavus originalo tekste rastas kultūros realijas pagal Santamaria’os Guinot realijų klasifikaciją, nustatyta, kad romane „Šimtas metų vienatvės“ yra 69 skirtingos kultūros realijos, kurias atspindi 252 tekste minimi šių realijų pavyzdžiai, nusakantys ekologijos, socialinių struktūrų, kultūros institucijų, socialinio pasaulio ir materialiosios kultūros konceptus. Daugiausiai romane rastų kultūros realijų priklauso materialinės aplinkos teminei pavyzdžių grupei. Lyginamosios analizės metu romane „Šimtas metų vienatvės“ rastas kultūros realijas suskirsčius pagal Bastino vertimo strategijas, buvo nustatytos skirtingu dažnumu taikytos transkripcijos, situacijų ekvivalentiškumo, aktualizavimo, egzotiškumo, išplėtimo ir paaiškinimo bei praleidimo strategijos. Iš minėtų strategijų abu kūrinį vertę lietuvių vertėjai dažniausiai naudojosi transkripcijos ir situacijų ekvivalentiškumo vertimo strategijomis. Kultūros realijų vertimo tyrime derinami kiekybinės, lyginamosios ir aprašomosios vertimo analizės metodai.Growing interest in Spanish-speaking countries in Lithuania leads to the increased number of translations of Spanish and Latin American literature. Therefore, it is important to analyse translations from Spanish into Lithuanian and vice versa to improve the quality of translation work. One of the most difficult elements to translate are culture-specific items that reveal cultural uniqueness. The novel “One Hundred Years of Solitude” by Gabriel García Márquez contains many culture-specific items related to Colombia, that could be difficult to translate. This article aims to analyse and compare translation strategies of culture-specific items from Spanish into Lithuanian, which were used in 1972 by Elena Treinienė and in 2017 by Valdas V. Petrauskas, to translate the novel “One Hundred Years of Solitude”. Firstly, this article defines the concepts of cultural elements and culture-specific items. It also discusses the classification of culture-specific items based on the works of Eugene Nida, Peter Newmark, Sergej Vlahov, Sider Florin and Laura Santamaria Guinot. Furthermore, this article describes translation strategies of culture-specific items emphasized by Amparo Hurtado Albir, Eirlys Davies, Georges L. Bastin and Pekka Kujamäki. In this research, culture-specific items are counted and described using Santamaria Guinot’s classification, which allows to claim that there are 69 different culture-specific items in “One Hundred Years of Solitude” and they are reflected by 252 examples in the text. These culture-specific items are related with concepts of ecology, social structures, cultural institutions, social universe and material culture. The most common ones are culture-specific items from the category of ‘material culture’. The results of the research allow distinguishing six translation strategies, used in different frequency: transcription, equivalence of situations, actualisation, usage of exoticism, extension and explication, and omission. Both Lithuanian translators Treinienė and Petrauskas mainly used strategies of transcription and equivalence of situations. The analysis of the translation of culture-specific items was performed using the methods of quantitative, comparative, and descriptive translation analysis